Žinia, bendrasis vidaus produktas (BVP) nėra tobulas rodiklis gerovei matuoti. Dėl daugybės priežasčių, pvz.: (1) BVP statistika nematuoja daugelio žmonių gerbūviui svarbių dalykų – pvz. saugumo arba taršos; (2) nėra kaip išmatuoti viešojo sektoriaus kuriamą vertę, tad tiesiog matuojama kiek viešasis sektorius išleidžia/kainuoja (ar laisva valia pirktume visas viešas paslaugas, t.y. ar jos tikrai tiek vertos?); (3) BVP statistika neįtraukia to, kas neparduodama – pvz. tos vertės, kurią sukuriame patys sau pasigamindami vakarienę ar užsiaugindami pomidorų; (4) na ir, žinoma, statistika gali tik spėlioti apie juodosios rinkos dydį. Taigi, visiems žinomas posakis, kad statistika tėra melo rūšis, nėra be pagrindo.
Prisiminiau tai dėl šio straipsnio. Jame rašoma, kad iki šiol naujos technologijos patekę į rinką (pirkimą-pardavimą) išstumdavo senas ir, kadangi būdavo parduodamos ir perkamos, tai patekdavo į BVP statistiką. Bet skaitmeninės technologjos dažnai yra nemokamos – pvz. Google paieška, Gmail, Wikipedia arba PoPo.lt – todėl jų sukuriama gerovė neatspindima BVP statistikoje. Tiesa ir tebūnie. Bet greta to straipsnio autorius pasidavė šimtmečių senumo klaidai ir padejavo, kad skaitmeninės technologijos reikalauja mažai darbo jėgos ir taip atima iš žmonių darbą ir duoną. Nieko neprimena? Man primena Luditus: kai išradus audimo stakles XIX a. pradžioje daugelis amatininkų liko be darbo, šie bandė problemą spręsti sulaužydami audimo stakles. Pramonės revoliucija žmonijos ne tik nepražudė, bet ir neįsivaizduojamai pagerino žmonijos gerbūvį. O darbo netekę amatininkai rado kitų produktyvių užsiėmimų. Taip bus ir su skaitmeninėmis technologijomis – jos jau dabar gerina mūsų gyvenimą, o tie, kieno paslaugų dėl skaitmeninių technologijų nebereikia, turėtų galvoti apie naują veiklą (tuo tarpu jiems nėra smagu, bet ilgainiui mums visiems nuo to tik geriau).
