Flemch

2013.11.24 popiežius paskelbė apaštališkąjį paraginimą Evangelii gaudium (o čia žinutė apie jį lietuviškai), kuriame, nesiremdamas jokiais konkrečiais duomenimis, aprauda didėjančią nelygybę, skurdą ir augantį smurtą bei kaltina nevaržomą konsumerizmą (kapitalizmą).

Čia yra puikus straipsnis su daugybe duomenų, rodančių, kad tikrovė yra priešinga. Turtinė nelygybė, skurdas ir smurtas pasaulyje sparčiai  mažėja – kapitalizmo dėka.

Čia labai tinka prisiminti L. von Mises:

„Socialinė politika jai prieinamomis priemonėmis gali padaryti žmones turtingus ar vargšus, bet jai niekada nepavyks padaryti jų laimingų ar patenkinti jų giliausius troškimus. To neįvykdo jokios išorinės priemonės. Visa, ką gali padaryti socialinė politika, tai pašalinti išorines skausmo ir kančios priežastis; ji gali sukurti sistemą, kuri pamaitina alkanus, aprengia nuogus ir apgyvendina benamius. Laimė ir pasitenkinimas priklauso ne nuo maisto, aprangos ir pastogės, bet, visų pirma, nuo to, ką žmogus viduje brangina. Ne iš paniekos dvasinėms gėrybėms liberalizmas rūpinasi tik žmogaus materialia gerove, bet dėl įsitikinimo, jog tai, kas žmoguje aukščiausio ir giliausio, negali būti paliesta jokiu išoriniu reguliavimu. Jis siekia pateikti tik išorinį gerovę, nes žino, kad vidiniai, dvasiniai turtai negali pasiekti žmogaus iš išorės, bet tik iš jo paties širdies. Jis nesiekia sukurti nieko daugiau nei išorines prielaidas vidinio gyvenimo vystymusi.“*

______________

citata nukopijuota iš čia.

Dėl nūnai padidėjusio dėmesio 2-os pakopos pensijų fondams vėl padažnėjo samprotavimai, kad pensijų fondų valdytojai „išsimoka iš tų fondų sau dideles algas“ ir taip nuskriaudžia fondų dalyvius (suprask – skirtingai nei Sodra). Nėra gero būdo prasmingai palyginti Sodros ir pensijų fondų administravimo mokesčius, nes Sodra ir pensijų fondai vykdo skirtingą veiklą. Sodra perskirsto (surenka įmokas ir tuoj pat jas išdalina kaip išmokas), o pensijų fondai kaupia per daugelį metų sumokamas įmokas.

Vistik, ir Sodra, ir pensijų fondai gauna ir administruoja įmokas, tad galime bent pradėti palyginimą žiūrėdami į įmokų mokesčius. Pensijų fondų mokesčiai nuo įmokų yra nuo 1% iki 2%*, o Sodros administracinės išlaidos sudaro 2.75% Sodros pajamų**. Sodros įmokų surinkimas (o po to – perskirstymas) turbūt reikalauja daugiau administravimo, tad Sodros kaštai turbūt pagrįstai yra didesni nei pensijų fondų mokesčiai nuo įmokų. Vistik faktas, kad šioje dalyje Sodra brangesnė už privačius fondus.

Bet pensijų fondai dar ima mokesčius nuo sukaupto turto vertės – nuo 0.65% iki 1%*. Ir kadangi šis mokestis skaičiuojamas nuo per daugelį metų sukaupto turto, jo absoliutus dydis yra gerokai didesnis už netgi maksimalų 2% įmokų mokestį. Sodra kaupimo nevykdo, tad šio mokesčio su Sodra palyginti neišeina. Daug ar mažai yra 0.65%-1% nuo sukaupto turto? Latvijos 2-os pakopos fondų mokesčiai nuo turto vertės yra nuo 1.15 % iki 1.83% (bet, kiek suprantu, ten netaikomi įmokų mokesčiai).  Dviejų populiariausių Estijos 2-os pakopos pensijų fondų mokesčiai nuo turto yra 1.362% ir 1.34% (įmokų mokesčio nėra, bet yra 1% išmokos mokestis).

Prasminga palyginti su panašią veiklą vykdančiais investiciniais fondais. Jų mokesčiai negali būti neprotingai dideli, nes į juos investuojama visiškai laisva valia (2-os pakopos pensijų fondų atveju neturime daug laisvės rinktis, nes vienintelė alternatyva – palikti pinigus Sodrai), be to, į juos investuoja ne lengviausiai apkvailinami visuomenės nariai. Dviejų didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų siūlomi fondai taiko 0.5%-3.01% valdymo mokesčius nuo turto vertės*** (greta platinimo ir išpirkimo mokesčių, kurie panašūs į pensijų fondų įmokų mokesčius) .

Tad skelbiu 2-os pakopos pensijų fondų administraimo mokesčius normaliais. Nėra čia jokio sąmokslo.

___________

* anot Lietuvos Banko.

** Faktinių Sodros duomenų neradau, tad žiūrėjau į Seimo patvirtintą Sodros 2013 m. biudžetą. Pajamos – 9 679 568 tūkst. Litų, o administracinės išlaidos (su ilgalaikio turto nusidėvėjimu) – 266 068 tūkst. Litų, kas sudaro 2,75% nuo pajamų.

*** SEB informacija čia, Swedbank informacija čia, čia ir čia.

Žinia, bendrasis vidaus produktas (BVP) nėra tobulas rodiklis gerovei matuoti. Dėl daugybės priežasčių, pvz.: (1) BVP statistika nematuoja daugelio žmonių gerbūviui svarbių dalykų – pvz. saugumo arba taršos; (2) nėra kaip išmatuoti viešojo sektoriaus kuriamą vertę, tad tiesiog matuojama kiek viešasis sektorius išleidžia/kainuoja (ar laisva valia pirktume visas viešas paslaugas, t.y. ar jos tikrai tiek vertos?); (3) BVP statistika neįtraukia to, kas neparduodama – pvz. tos vertės, kurią sukuriame patys sau pasigamindami vakarienę ar užsiaugindami pomidorų; (4) na ir, žinoma, statistika gali tik spėlioti apie juodosios rinkos dydį. Taigi, visiems žinomas posakis, kad statistika tėra melo rūšis, nėra be pagrindo.

Prisiminiau tai dėl šio straipsnio. Jame rašoma, kad iki šiol naujos technologijos patekę į rinką (pirkimą-pardavimą) išstumdavo senas ir, kadangi būdavo parduodamos ir perkamos, tai patekdavo į BVP statistiką. Bet skaitmeninės technologjos dažnai yra nemokamos – pvz. Google paieška, Gmail, Wikipedia arba PoPo.lt – todėl jų sukuriama gerovė neatspindima BVP statistikoje. Tiesa ir tebūnie. Bet greta to straipsnio autorius pasidavė šimtmečių senumo klaidai ir padejavo, kad skaitmeninės technologijos reikalauja mažai darbo jėgos ir taip atima iš žmonių darbą ir duoną. Nieko neprimena? Man primena Luditus: kai išradus audimo stakles XIX a. pradžioje daugelis amatininkų liko be darbo, šie bandė problemą spręsti sulaužydami audimo stakles. Pramonės revoliucija žmonijos ne tik nepražudė, bet ir neįsivaizduojamai pagerino žmonijos gerbūvį. O darbo netekę amatininkai rado kitų produktyvių užsiėmimų. Taip bus ir su skaitmeninėmis technologijomis – jos jau dabar gerina mūsų gyvenimą, o tie, kieno paslaugų dėl skaitmeninių technologijų nebereikia, turėtų galvoti apie naują veiklą (tuo tarpu jiems nėra smagu, bet ilgainiui mums visiems nuo to tik geriau).